G. Mareckaitė „Eglės namai“

G. Mareckaitė „Eglės namai“

Premjera 1988-02-20

Režisierius Jonas Andriulevičius
Dailininkė Nomeda Grumadaitė

Tai vienas ryškiausių poetinių – filosofinių J. Andriulevičiaus spektaklių. Autorės kūrybai būdingi apibendrinti paveikslai, netradiciniai personažai, keistos situacijos, poetinės vizijos, o poetiškai režisieriaus natūrai artimas baladės žanras, tad, pasak R. Jaloveckaitės, spektaklio sėkmę galbūt lėmė „panaši dramaturgės ir režisieriaus pasaulio pajauta“.
Pagrindinė spektaklio tema - žmogus ir jo namai. J. Andriulevičius spektaklyje atkuria archainį šeimos tvirtumą, „gerąją namų dvasią“, kuri tokia ryški mūsų tautosakoje. Spektakliu siekta padėti žiūrovui suvokti „ryšį tarp praeities ir šiandienos, panašumus ir skirtumus tarp prosenelių, senelių ir mūsų kartų“. Aktoriai puikiai perteikia laikmečio dvasią – apie šiandieną, apie moterį, trokštančią meilės, apie žmogų, kuris, jei nori būti laimingas, turi turėti savo šaknis – tėviškę, nenutrūkti nuo jos. Ir baisu, jei nelieka nieko šventa... Tokį tragišką personažą – Povilą – įtaigiai sukūrė aktorius P. Sakalauskas. Dviejų pasaulių – realaus ir anapus esančio – sugretinimas sąlygojamas gyvųjų ir mirusiųjų susitikimais toje pačioje erdvėje – sodyboje. Spektaklio pastatyme labai svarbi laiko tėkmė. Su laiku susijęs ir sugrįžimo į namus motyvas.
Šis spektaklis tapo pirmuoju svaresniu teatro laimėjimu – 1998 m. nominuotas Klaipėdos Universiteto režisūros katedros absolventų festivalio „Auksinis Amūras” laureatu.

Eglė – Regina Petrusevičiūtė, Dalia Pilypaitė
Žilvinas – Mindaugas Švėgžda
Povilas – Povilas Sakalauskas
Motina – Danguolė Lukošiūnienė
Tėvas – Julius Kielė
Paštininkė – Lolita Umaraitė, Dalia Pilypaitė
Domicelė – Vitalija Kraučelienė
Anupras – Vytautas Šlajus
Mykolas – Robertas Kulvietis
Pranė – Bronė Zubrickaitė
Bernardas – Jonas Puzinas
Karolina – Stasė Repečkienė

Previous Post
Žemaitė „Trys mylimos“
Next Post
P. Vaičiūnas „Prisikėlimas“