Edukacinė akcija "Aidas 2009" JAV lietuviams

Devintasis tarptautinis mėgėjų teatro forumas „Aidas-2009“ prasidėjo birželio mėnesį edukacine programa Amerikos lietuviams, propaguojančia lietuvių literatūrą, užmezgančia kultūrinius ryšius su Amerikos lietuvių bendruomene.
Teatro kelionės maršrutai driekėsi nuo Niujorko iki Floridos valstijos. Ilgoje kelionėje netrūko nei džiaugsmo, nei rūpesčių: skrydžio metu sugadinta armonika sukėlė nemažai streso, tačiau atskleidė aktorių Jono Kestenio ir Arūno Simonaičio talentus – vyrai per naktį armoniką sutaisė; pavėlavimas Vašingtone į metro išgelbėjo gyvybes, nes būtent tas traukinys, kuriuo ketinta vykti, pateko į didžiulę avariją; vietos bendruomenės Vašingtone suorganizuotos ekskursijos į Kongreso rūmus netekome, nes būtent mums paskirtu laiku ten buvo ieškoma sprogmens; išvyką dviaukščiais autobusais Niujorke gadino lietus, bet vis dėlto ji įvyko; Vašingtone dėl neapsakomai šilto lietaus teko mūsų pasirodymą, numatytą lauke, „perorientuoti“ į tam nepritaikytą patalpą ir t.t.
Nepaisant permainingų situacijų, parodyta visa numatytoji edukacinė programa: pagal lietuvių liaudies papročius bei tradicijas surengėme Joninių vakarus Baltimorėje ir Sankt Petersburge, įsimintinus poezijos vakarus neformalioje aplinkoje Niujorke ir Vašingtone, parodėme spektaklius Baltimorėje ir Sankt Petersburge. Pasirodymai  Baltimorėje vyko didžiuliuose, šimto metų senumo lietuvių namuose, pastatytuose pirmosios išeivijos bangos. Sankt Petersburgo lietuvių namai irgi dideli, labai jaukūs, tvarkingi ir estetiški.
Programai ruošėmės atsakingai, labai jaudinomės, tiesio drebėjome... Prieš pasirodymus jautėme didžiulę įtampą ir atsakomybę, mat, žinojome, kad žiūrovai išrankūs, atlikėjų iš Lietuvos jiems netrūksta, o štai Sankt Petersburge net garsusis daktaras Bobelis su šeima nusipirko bilietus... Greitai pajutome, kad kai kuriems žiūrovams sunku suprasti kalbą, todėl stengėmės aiškiai artikuliuoti ir lėčiau kalbėti (labai tam pravertė doc. dr. D. Vaigauskaitės knyga...). Beje, sulėtintas tempas ir mūsų programai suteikė papildomo žavesio: nesitikėjome tokios šiltos, kupinos patriotinių jausmų mums ir Lietuvai žiūrovų reakcijos. Pasirodymus lydėjo juokas ir akyse spindinčios ašaros, susižavėjimo šūksniai ir apsikabinimai.  Po programų žiūrovai dar ilgai nesiskirstė, dėkojo, norėjo pabendrauti, teigė, jog jie, gyvenantys čia visą gyvenimą, yra matę įvairių programų, bet tokią - pirmą kartą, todėl visi sutartinai kvietė atvažiuoti per Kalėdas.  Atlikėjų iš Lietuvos- ir profesionalų, ir mėgėjų – išeiviai sulaukia daug (kai kurie palieka ir nemalonius prisiminimus dėl netikusio savo elgesio), tačiau mes buvome pirmasis teatras.
Labai džiaugiamės programos sėkme bei žmogiškais ir dalykiniais kontaktais. Bendravimas neformalioje aplinkoje, išlieti jausmai, priimta istorinė praeitis...Gyvenome ir keliuose neseniai JAV apsigyvenusių lietuvių butuose ir prabangiuose apartamentuose, ir amerikiečių šeimose. Sankt Petersburgo lietuvių bendruomenės pirmininkė V. Meilus pasakojo, jog ši bendruomenė turi savo koplyčią, o lietuvių namuose kiekvieną sekmadienį renkasi paragauti lietuviškų patiekalų bei sužinoti naujienų iš Lietuvos. Ponia, mokanti vaikus lietuvių kalbos, pasiguodė, kad trūksta pirmokų pasų, katekizmo pradžiamokslio- atkreipkite dėmesį, jei tektų vykti į Ameriką. Po pasirodymų vietos bendruomenėms, be kitų suvenyrų, dovanodavome lietuviškų knygų, kad išeivių vaikai galėtų mokytis lietuvių kalbos. Juokavome, kad ir mes amerikiečiams atvežėme labdaros - suvenyrinius „Aidas 2009“ marškinėlius vietos lietuviai išgraibstė, teko nusivilkti ir dovanoti jau nešiotus... Mus priėmę žmonės pavergė savo dėmesingumu, rūpesčiu, globa, žmogiškumu, inteligencija ir, aišku, dovanomis.
Be abejo, vyko ir kultūrinė pažintinė programa. Kelionės pradžioje Niujorke tris dienas skyrėme ekskursijoms. Važinėdami dviaukščiu autobusu, žavėjomės Niujorko didybe, Laisvės statula, dangoraižių panoramą stebėjome nuo Rokfelerio namo. Teko lankytis viename iš žymiausių pasaulyje operos ir baleto teatrų - Metropolitene, tikrai įspūdingame ir pribloškiančio vidinio interjero pastate, kur matėme baletą „Žizel“. Beje, įsitikinome amerikiečių verslumu: teatre esančioje parduotuvėje gali įsigyti visko, net buityje vartojamų daiktų su artistų atvaizdais, o pertraukų metu -  spektaklyje šokusių artistų baleto batelių su jų autografais. Įdomu tai, kad ne tik spektakliai, bet ir atskiri turi savo rėmėjus – jie visi įrašyti programoje. Beje, šiame teatre dainuoja ir lietuvis V. Daunoras.
Bendras ekskursijų Niujorke įspūdis – dangoraižių, reklamos svaigulys ir kaklo raumenų skausmas. Iš Niujorko autobusu vykome į Vašingtoną (kainuoja nuo 1 iki 20 JAV dolerių). Kainos, žymiai mažesnės nei Lietuvoje, stebino visą kelionę. Beje,  įdomi ir sodinimo į autobusą tvarka: prieš įlipant du darbuotojai mus rikiavo pagal sėdimųjų vietų numerius, tad įlaipinimas vyko sklandžiai ir tvarkingai. Visą kelionę  stebino amerikiečių mandagumas bei pagarba įstatymams. Vašingtone, sutikusiame mus šiltu lietumi, dviejų dienų ekskursijoje dviaukščiu autobusu pamatėme Baltuosius rūmus, Kongreso rūmus, Pentagoną ir kitas žymias vietas. Vašingtonas paliko europietiško miesto įspūdį. Beje, jame muziejai nemokami, bet dėl laiko stokos teko rinktis apžvalgines ekskursijas. Vietos lietuvių dėka pamatėme ir šalia esantį uostą Baltimorę, kur teko rodyti programą. Už apžvalginės ekskursijos, krabų valgymo ceremonijos bei alaus degustacijos Baltimorėje įspūdžius esame dėkingi ponui Kęstui. O malonus amerikietis architektas savo „įnamiams“ surengė prašmatnią iškylą į kinų restoraną bei naktinę ekskursiją po Vašingtono priemiesčius. Deja į Kongreso rūmus taip ir nepatekome – būtent tuo metu ieškota paslėpto sprogmens, tad atsisveikinę su mūsų maloniais globėjais, dėkingi energingai ir komunikabiliai vietos pirmininkei Danielai, išvykome į Floridą.
Išlipę Tampos oro uoste Floridoje, patyrėme tikrą šoką – pasijutome kaip suomiškoje pirtyje. Kai kurie galvojome, kaip reikės išgyventi? Tačiau pirmasis įspūdis apgaulingas: visur nuo karščio gelbėjo kondicionieriai, o vėliau oras atvėso. Florida pakerėjo gamtos grožiu: vandenynu, egzotiniais augalais, palmių grožiu, žole, kuria eidamas jautiesi lyg ant storo pūkuoto kilimo. Gyvendami lietuvių šeimose, laisvu nuo programos metu galėjome lepintis jų namų teikiamais patogumais, baseinais, grožėtis virš galvų skraidančiais pelikanais bei vandenyno vaizdais  su pasakiškais  peizažais pro langus. Parduotuves, po kurias paslaugiai mus vedžiojo vietos lietuviai, pamatėme tik Sankt Petersburge, nes anksčiau tam neturėjome laiko. Florida sužavėjo savo gamtos grožiu, delfinais natūraliuose vandenyse, pelikanais, S. Dali paveikslais (Sankt Petersburge – didžiausias Dali muziejus) bei nuostabiais žmonėmis. Žinoma, neišdildomi įspūdžiai liko po sūrių maudynių Meksikos įlankoje, tik po sužinojus, kad tuose vandenyse slepiasi rajos bei atplaukia rykliai.
Kelionės metu užmėgsti kontaktai, bendravimas iki šiol tęsiasi. Atrasti bendri interesai ( lietuvių kalbos populiarinimas, literatūra, istorija, papročiai ir t.t.), nauji draugai, mokytojai ir, kaip sakome, mūsų naujosios mamos leido suprasti, kad esme reikalingi vieni kitiems, kad visi jaučiame meilę ir pagarbą mūsų Tėvynei Lietuvai. Todėl norime tikėti, kad susitikimai su Amerikos išeivija tęsis ir Lietuvoje, ir Amerikoje – tegul ir ne mūsų teatro... Dėkingi, kad šiuo sunkmečiu organizuoti kelionę padėjo AB „Achema“, Kultūros ministerijos Lietuvių literatūros sklaidos projektų fondas ir Jonavos rajono savivaldybė.
Jonas Andriulevičius

Previous Post
Daugiausia Lietuvos teatralų nominacijų atiteko Jonavai
Next Post
About Jonava Municipality theatre