AIDAS 1993

AIDAS 1993

Vera Semionova, "Jonavos balsas" 1993 03 27
Prizai ir... siurprizai
Pirmasis pavasariškas griaustinis, pabirusi kruša suginė visus po stogu. Ne savivaldybės aikštėje, o „Azoto“ kultūros rūmuose prasidėjo mėgėjų teatrų festivalis „Aidas-93“. Jis buvo skirtas kraštiečio dramaturgo R. Samulevičiaus atminimui. Kolektyvai išsirikiavo su savo vėliavomis. Festivalį linksmu žodžiu  atidarė vedantieji (Jis ir Ji) kartu su pokštininku Aidu.
Prisistatė visi 5 dalyvavę kolektyvai – Utenos, Jonavos, Kelmės, Latvijos ir Trakų mėgėjų teatrai. Kas kalbėjo aukštaitiškai, kas žemaitiškai, o kas dainavo latviškai. Buvo įteikusių šeimininkams suvenyrus. Uteniškiai gi atvežė žolelių ryšulėlį („Daugiausia tai mėtų, kad visa Jonava kvepėtų“).
Pirmasis pakvietė žiūrovus VĮ „Azotas“ kultūros rūmų mėgėjų teatras. Jonaviečiai parodė R. Samulevičiaus „Lokį“. Mūsų žiūrovai jau matė spektaklio premjerą. Šįkart parodytas iš esmės naujas pastatymas, spektaklis sutrumpėjo, pasikeitė pagrindinio vaidmens atlikėja.
Utenos kultūros rūmų mėgėjų teatras parodė P. Venclovos pjesę „Išeiti iš miško“. Tai psichologinė drama. Meilė ir pinigai – tokia būtų pagrindinė jos tema. Ypač įtikinamai sukurtas Ugnės vaidmuo.
Pirmąją šventės dieną užbaigė Latvijos Respublikos Saldus miesto „Druva“ kultūros namų mėgėjų teatras. Latviai suvaidino J. Jaunsudrabino komediją „Kai biednas, tai ir kvailas“. Kliudė kalbos barjeras, bet esmę žiūrovai suprato.
Kitą dieną stebėjome Kelmės Mažojo teatro spektaklį – I. Inčiūros „Painiava“. Ypač žiūrovus patraukė pagrindinio - Julijos – vaidmens atlikėja R. Kvietkutė.
Užbaigė festivalį Trakų karališkasis rūmų teatras, parodęs E. Ignatavičiaus komediją „Sidabrinės skyrybos“. Turbūt į paskutinį spektaklį susirinko daugiausia žiūrovų. Ir jie nenusivylė. Buvo smagaus juoko. Tai – trakiečių premjerinis spektaklis Žiūrovų plojimai, pritarimas – jų darbo įvertinimas. Trakiečiai parodė ir siurprizą – amžiaus pradžios Petliuko Pundzevičiaus komediją „Neatmezgamas mazgas“. Ji buvo dar šilčiau atlikta.
Kad ir kaip būtų linksma kartu, ateina laikas atsisveikinti. Festivalio organizatorių vardu J. Andriulevičius dėkoja dalyviams ir rėmėjams. Į sceną kviečiami visi dalyviai. Viešnia iš Vilniaus – Lietuvos liaudies kultūros centro teatro skyriaus vedėja – I. Maciulevičienė pasidžiaugė, kad šiais sunkiais laikais tokia šventė galėjo įvykti. Palinkėjo, kad ji taptų tradicinė.
Visiems dalyviams dėkojo kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja O. Sadzevičienė. Kolektyvų režisieriams įteikiami padėkos raštai, gėlės ir... piniginės. Kad sutaupytų ir kitais metais vėl atvažiuotų į festivalį. Individualų prizą įsteigė fotografas G. Tiška. Jį įteikė jonavietei, Julijos vaidmens atlikėjai J. Arlauskienei.
„Ūkininko“ redakcija prizą skyrė Utenos mėgėjų teatro kolektyvui. Redaktorius K. Fedaravičius įteikė piniginę premiją, „Ūkininko“ žurnalus, taip pat žemių nuo A. Kulviečio paminklavietės drobiniame maišelyje (panašiuose kažkada knygnešiai gabendavo knygas). „Ūkininko“ piniginė premija įteikta ir jauniausiai, dvasingiausiai atlikėjai iš Kelmės, Irenos vaidmens atlikėjai R. Kvietkutei. Jai K. Fedaravičius įteikė ir savo sonetų knygą „Tu – moteris“.
Visiems šventės dalyviams įteikti pūkuotukai iš R. Samulevičiaus namų (šeimininkės pradėtą darbą tęsia dukterėčia G. Malinauskaitė). Festivalio rėmėjų prizas buvo įteiktas kelmietei R. Kvietkutei už ryškų vaidmens atlikimą. Už režisūrą apdovanota latvių kolektyvo vadovė L. Kapteinė. Už ryškų vyro vaidmens atlikimą prizą gavo jonavietis M. Švėgžda. Prizų buvo visokiausių: pagarbos prizas vyriausiam aktoriui, prizas už geriausią antro plano vaidmens atlikimą, už įdomų scenografinį sprendimą, už charakterinio vaidmens atlikimą. Trakų režisierė gavo prizą už linksmiausią komediją.
Pagarbos ženklo susilaukė jonaviečiai, daugiausia prisidėję prie festivalio organizavimo. „Didysis darbininkas“ J. Andriulevičius apdovanotas Kultūros ir švietimo skyriaus dovanėle.
Festivalio dalyvių laukė malonus jonaviečių siurprizas, šventė baigėsi kaip ir dera – su taure šampano. Prizai, siurprizai ir pati šventė – didelis ne tik organizatorių, bet ir rėmėjų nuopelnas.

Pirmasis Mėgėjų teatro festivalis “Aidas 1993”, skirtas kraštiečio dramaturgo Raimundo Samulevičiaus atminimui

1993 m. kovo 20 – 21 d.

VĮ “Azotas” kultūros rūmų mėgėjų teatras
R. Samulevičius “Lokys” rež. Jonas Andriulevičius, dail. Algis Mikėnas, Juozas Šlivinskas.

Utenos kultūros rūmų mėgėjų teatras
Petras Venclova “Išeiti iš miško”  rež. Alma Eigerdienė,  dail. Danguolė Bliumbergienė

Latvijos Respublikos Saldus miesto “Druva” kultūros namų mėgėjų teatras
Janis Janusudrabinis “Kai biednas tai ir durnas” rež. Liuba Kapteine

Kelmės mažasis teatras
K. Inčiūra “Painiava” rež. Algis Armonas, dail. Arnas Arlauskas

Trakų karališkasis rūmų teatras
E. Ignatavičius “Sidabrinės skyrybos” rež. Vytautas Mikalauskas
Petliukas Pundzevičius “Neatmezgamas mazgas” rež. Vytautas Mikalauskas

Pagrindiniai rėmėjai:
Antano Nedzinsko Įmonė “Vėsa”, Jonavos Universalinė parduotuvė (direkt. A. Murinas).
Rėmėjai:
Jonavos rajkooperatyvo bazė (dir. A. Avinienė), UAB “Raudonoji gėlelė” (dir. E. Gudonavičius), VĮ “Statyba ir remontas” (dir. R. Verbickas), UAB “Dobilas” (K. Fedaravičius), Ūkiskaitinis prekybos įmonių susivienijimas (dir. K. Januškevičienė), Valstybinė prekybos įmonė “Santaka” (dir. N. Genulevičienė), UAB “rūta” (dir. E. Sirtautas), D. Žvikienės IĮ “Nemunas”, AB “Jonavos pienas” (dir. N. Lukšas), Duonos gamykla (dir. G. Margelienė), A. nezabitausko firma “Kampas”, VMĮS “Azotas” (dir. A. Dambrauskienė), Jonavos KĮK (dir. B. Kriova).
Padėka:
gėlininkams M. ir J. Vancevičiams, fotografui G. Tiškai, už reklamą – valstybiniam autobusų parkui (dir. A. Matulaitis), “Jonavos balso” ir “Naujienų” redakcijoms.

Previous Post
Daugiausia Lietuvos teatralų nominacijų atiteko Jonavai
Next Post
About Jonava Municipality theatre