Mėgėjų teatro festivalis "Leikum nuna" Akureyri (Islandija)

Jonavos savivaldybės teatras 2005 m. birželio mėnesį viešėjo Islandijoje. Dar prieš kelionę pradėta dalintis informacija apie nežinomą šalį. Atrodo, net mažiausia žinutė vertinga. Kilo šimtai neatsakytų klausimų (koks oras, kokie pinigai, kaip rengtis ir t. t.). Valdas praneša, kad ten dabar oras kaip pas mus balandžio mėnesį. Reiškia reikia šiltų rūbų. Žemėlapis, internetas, spauda viskas studijuojama.
Pagaliau birželio 21 dienos  4 val. ryto išvažiuojame iš Jonavos. Aukštai iškeltomis galvomis, kaip tikri europiečiai atstovauti Lietuvos mėgėjų teatrą. Atsakomybė didelė, nes mes buvome pirmasis Lietuvos mėgėjų teatras atvykstantis į šią šalį.
Iš Vilniaus svetingu lėktuvu „Dzūkas” (beje supratome, kad Žvagulis juo neskridęs, pasirodo, alaus danguje yra) skrendame į Kopenhagą. Po valandos persėdame į kitos kompanijos lėktuvą Boing ir kursas į nežinomą salą Atlanto vandenyne. Mūsų laukia trijų valandų kelionė. Leidžiantis lėktuvui Reikjaviko aerouoste Vaiva sunerimsta: - Žiūrėkit, mes patekome į mėnulio žemę.
Ir tikrai, aplink nugludintų akmenų masyvai priminė kitą planetą. Laimei aerouoste mus pasitiko senas bičiulis Hordiuras. Todėl tapo aišku, kad patekome į žmonių planetą. Iš tarptautinio oro uosto mus turėjo vežti į vietinį. Tačiau prieš išvykimą esame pakviesti paviešėti svetinguose Hordiuro namuose, kuriuose susitinkame su mūsų prezidente Danute Vaigauskaite. Buvome vaišinami kava ir saldumynais, dalijomės įspūdžiais iš 2003 “Aido” festivalio, kuriame viešėjo bičiulio teatras.Vėliau aplankome Kopavogs miestą, jų teatro studiją. Čia mūsų laukė puikus priėmimas su egzotišku žuvies stalu. Vėliau vyksta ekskursija po Reikjaviką. Nustebina kukli valdžios bei prezidento rezidencija.
Netrukus vėl kelionė lėktuvu į salos šiaurę Akueryri miestą, kuris trečias pagal dydį Islandijoje. Skrendant matosi šniokščiantys kriokliai, trykštantys karšti geizeriai, plyti fiordai, kalnų ežerai, upės ir dangaus mėlio ledynai...
Laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Islandijos - trys valandos. Tačiau neapsakomi įspūdžiai užgožia nuovargį. Nuvykus į Akueryri, esame apgyvendinami, aplankome didžiausią šiaurėje profesinį teatrą, kuriame vaidinsime. Grįžę į nakvynės vietą įkuriame vietinį festivalio štabą režisierių apartamentuose. Suskirstome atvežtas atsargas taupiai, kad užtektų visai viešnagei. Miego tikrai trūksta, nes už lango ištisą parą diena , šviečia saulė.
Pagaliau sulaukiame festivalio atidarymo. Kukli eisena bei atidarymas nuteikė susikaupimui ir rimčiai. Mes sužinome, kad patekome į respublikinį islandų mėgėjų teatrų festivalį „Leikum-2005”. Tai analogas mūsų „Atspindžiams”. Tačiau jų festivalis vyksta tik kas penkeri metai. Pasirodo teatrai į šį festivalį tai pat atrenkami. Dalyvavo devyni islandų teatrai ir du svečių teisėmis: tai mes bei teatras Circus iš Švedijos.
Islandų mėgėjų teatrų vaidinimai vyko Akueryri mieste bei dviejuose bendruomenių teatruose. Pradžioje mums buvo neaiški priežastis, kodėl vaidinama skirtingose vietovėse.  Supratome jau pamatę spektaklius. Matytų spektaklių scenografija (beje jos nebuvo), nes apstatymas buitinis natūralus su tikrais baldais bei daiktais, rodos, imk ir gyvenk, priminė mūsuose rodomus realybės šou, negali būti transportuojama. Tačiau šokas praėjo pamačius tikslią, natūralią, įtikinamą, motyvuotą islandų aktorių vaidybą. Maloni išimtis iš festivalio konteksto mūsų bičiulių iš Kopavogs spektaklis ‚Momento more”. Beje šio spektaklio idėja parvežta iš Lietuvos, tiksliau ji gimė besilankant Pažaislio vienuolyne. Džiaugiamės, kad šis spektaklis ir buvo pripažintas geriausiu pastatymu. Didelį įspūdį paliko kuklūs bendruomenių teatrai, kurie stovi vieniši kalnų papėdėse. Ir nežinia iš kur suvažiuoja žiūrovai. Spektaklių trukmė nuo 1-3 valandų. Supratome, kad pjesės nekopiūruotos. Bendruomenių kultūros centruose nėra kitų kolektyvų, nors islandai pasakiškai dainuoja. Todėl galiu teigti, kad islandai tikri teatro mylėtojai.
Mūsų pasirodymą žiūrovai priėmė šiltai, sulaukėme daug komplimentų. Malonu buvo girdėti iš salės sklindantį prezidentės Danutės Vaigauskaitės juoką. Tik per aptarimą supratome, jog mes pristatėme Islandijos teatre retą grotesko žanrą (beje mūsų žiniomis profesiniam teatrui tik 20 metų), todėl kai kurie stebėtojai gal buvo šiek tiek šokiruoti. Tačiau publikos reakcijos bei sveikinimai po spektaklio leido suprasti, kad gėdos Lietuvos mėgėjų teatrui nepadarėme, o islandai pamatė naują žanrą. Apibendrindama islandų mėgėjų teatrą drįsčiau teigti, kad jis vystymosi stadijoje, šiuo metu vyrauja buitinis realistinis žanras. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje manau, kad kiti teatrai atvykę iš Lietuvos, gali pamatyti ir kitą vaizdą, nes pastebėjome, kad pamažu skinasi kelią ir moderniosios srovės, Kopovogs teatro įvertinimas tai įrodo.
Išskirtinis birželio 23 dienos vakaras Lietuvoje Joninės. Islandai taip pat jas švenčia. Pradžioje ir mes buvome pakviesti į islandų mišką švęsti Joninių.Tačiau po kurio laiko pamatėme sutrikusius organizatorius; pasirodo miškas jau užimtas. Čia pat buvo paaiškinta  islandų miško ypatumas: jei pasiklydai islandų miške reikia atsistoti. Teko mums patiems islandus pasikviesti į režisierių apartamentus. Tačiau mūsų  Jonai buvo  pasveikinti tik rytą apie 6 val. (Adelija, Vitalija, Lolita, Danguolė) tampa vaidilutėmis, Jonai vainikuoti žolynų vainikais, pagirdyti Rasos lašais ir užsimiegoję manė, kad sapnuoja....
Organizatoriai pasirūpino ir mūsų laisvalaikiu. Buvo įspūdinga kelionė į geizerių slėnį, matėme veikiantį vulkaną, įspūdingą krioklį. Daugelyje vietų žemę šildo ištirpusi lava, o jos paviršius virpa, todėl kai kurie mūsų aktoriai prakaitavo ne tik nuo karščio... kakta rasojo ir straipsnio autorei... Vandens garų kamuoliai, burbuliuojantis karštas purvas, sieros kvapas privertė išgyventi pragaro kančias...
Islandija kontrastų šalis. Pragaras ir rojus čia pat. Įrodymui, jog tikrai mes lankėmės Islandijoje prisirinkome lavos gabalėlių, Arūnas partempė visą luitą, kam įdomu, manau galėtų parodyti.
Neapsakomas įspūdis žvalgantis po lavos laukus, horizonte stūksant kalnams. Tokioje didingoje atmosferoje pats jautiesi tik mažas dievo sukurtas vabalėlis...
Sunku patikėti, kad šioje vėjų, lietaus, geizerių, lavos šalyje gyvena žmonės. Beje devynis mėnesius jie gyvena tamsoje. Pasikartosiu - grožis ir pragaras čia kartu.
Islandai santūrūs, ramūs, svetingi, tačiau iš matytų spektaklių supratome, kad ir temperamentingi žmonės. Gyventojų nedaug. Jeigu vienoje vietoje gyvena šimtas gyventojų - tai jau miestelis su visais reikalingais atributais, mokykla, medicinos punktu, kultūros namais, parduotuve ir t. t.
Per iškilmingą festivalio uždarymo vakarą į kurį vykome autobusu, į bendruomenės teatrą rinkosi pasipuošę dalyviai ir svečiai pasidalinti įspūdžiais, mintimis, pasilinksminti, beje iš vakaro organizavimo yra ko pasimokyti. Tačiau šventės visada turi pabaigą. Dovanos, pokštai, atsisveikinimo ašaros, dalyvių ridenimasis rasoje ir kelionė namo.  Įspūdžiams patvirtinti pateiksiu statistinius duomenis:
Šalies plotas103000 kv. km.
Gyventojų apie 279000
Sostinė Reikjavikas (lietuvių kalboje reiškia „Krantas dūmuose”), jame gyvena 70 procentų šalies gyventojų.
Valdymo forma – parlamentinė respublika, šalis suskirstyta į regionus.
Reljefas: apie 120 ledynų, daugiau nei 100 ugnikalnių, kraterių.
Klimatas: vidutinė žiemos temperatūra apie 5 laipsnius šilumos, vasara apie 10 laipsnių šilumos.
Namo...Mums taip patiko šioje šalyje, kad tai supratę SAS avialinijos atsiuntė lėktuvą mums išskristi trimis valandomis vėliau. Kopenhagoje savaime aišku „Dzūkelis” mūsų nesulaukė. Todėl minėta kompanija padovanojo ekskursiją Kopenhagoje. Iškilmingai kaip pasiturintys europiečiai su taksi vykome į viešbutį, vakarieniavome, miegojome, pusryčiavome ir vėl su taksi vykome į aerouostą. Tačiau Dzūkelio nebuvo, teko grįžti su Baltijos kompanija, kuri nesužavėjo...
Baigdama galiu teigti, jog kelionė suteikė galimybę pažinti ne tik islandų teatrą, bet ir kultūrą, tradicijas, žmones. Kelionės įspūdžiai dar ilgai lydės jonaviečius, o draugystė tiltas ilgam sujungė dviejų kultūrų mėgėjų teatrus.
Vitalija Kraučelienė

Previous Post
About Jonava Municipality theatre
Next Post
Jonavos teatras XX-ajame tarptautiniame kartų teatrų festivalyje