Tarptautinis mėgėjų teatro festivalis "Sibiro rampa"

Jonavos rajono savivaldybės teatro nariai, vaidinantys E. Salolos spektaklyje „Bobos“, 2008 m. liepos 20 - rugpjūčio 4 dienomis dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Sibiro rampa 2008“. Nuvykti reikėjo į Baikalo ežere esančios Olchono salos Chužyro  miestelį (Rusijos Federacija). Festivalio ir neįprastos kelionės įspūdžiais pasidalijo Savivaldybės teatro direktorė Asta Kestenienė, režisieriai Jonas Andriulevičius ir Živilė Martinaitienė.
Festivalyje, trukusiame dvi savaites, dalyvavo 31 teatro kolektyvas iš įvairių Rusijos  apskričių ir užsienio. Pirmiausia pasirodė vaikų ir lėlių, po to – mėgėjų ir profesionalų trupės. Festivalio tema – žaidybinės erdvės kūrimo būdai teatre. Paskaitas skaitė, kūrybines režisierių ir aktorių laboratorijas organizavo žinomi Maskvos ir Sankt Peterburgo aukštųjų meno mokyklų pedagogai. Taigi jonaviečiai turėjo galimybę kelti kvalifikaciją, įgyti kūrybinės patirties. Pasak J. Andriulevičiaus, vertinant kolektyvų pasirodymus, išryškėjo konservatyvus požiūris į komedijos, kaip žemesnio, „nurašyto“ lygio žanrą. Beje, per spektaklio aptarimą teko išgirsti priekaištų, kodėl mūsų aktoriai kalbėjo ne rusų kalba... Nepaisant nepelnytų laurų, teatralams buvo naudinga pamatyti spektaklius, kurtus pagal klasikinę K. Stanislavskio metodiką.
Jonaviečiai kruopščiai ruošėsi tolimai kelionei į Sibirą. Tikėdamiesi aplankyti tremtinių kapus, įsigijo ir bažnyčioje pašventino kryželius, rožančius ir kt. Kapinėse aukšti lietuviški kryžiai iškart išsiskyrė iš neskoningų ir neprižiūrėtų rusų kapų. „Tvarkydami lietuvių kapus, bandėme suvokti, ką išgyveno žmonės, iš kurių buvo atimta tėvynė. Vietomis dar radome antkapių, o kai kur buvo likę tik kauburėliai. Verkėme, meldėmės, giedojome „Lietuva brangi“, „Leiskit į Tėvynę“... Pasidarėme pavardžių sąrašą“, - pasakojo A. Kestenienė.
Buriatai labai pagarbiai prisiminė lietuvius tremtinius, akcentavo jų darbštumą, draugiškumą. Prieš ketverius metus Olchono saloje mirė paskutinysis mūsų tautietis, gyvenęs kaip atsiskyrėlis. Jis išvertė į rusų kalbą atsiminimų knygą, sukurtą kito lietuvio. Ji eksponuojama Chužyro miestelio muziejuje.
Olchono sala mūsų teatralus pasitiko neaprėpiamais kalnais ir skudurėliais apraišiotais medžiais. Taip pagerbiamas Baikalo ežeras, siekiama, kad išsipildytų svajonės. „Tokia duoklė šamanų dievams, ir kiekvienas pakeleivis privalo palikti jiems ką nors savo. Šio savotiško papročio nežinantis turistas gali užrūstinti paslaptingąją to krašto gamtą ir visos viešnagės metu patirti vien tik nemalones“, - pasakojo Ž. Martinaitienė, pabrėždama, kad šamanai – tai pirmieji ekologai Žemėje, o ne ateities būrėjai. Sala nuo seno laikoma šventa vieta, energetine ežero širdimi, kur rengiami įvairūs paslaptingi ritualai ir yra daug senų papročių, apeigų, skirtų vandeniui išvalyti.
Kelionė per šešias laiko juostas jonaviečius nuvedė į praeitį. Iš Maskvos atskridus į Irkutsko oro uostą, vėliau pasiekus salą, jų laukė pirmosios staigmenos. Gyvenimas čia sustojęs, rodos, dar XX amžiaus viduryje.  Chužyro miestelyje elektra įvesta prieš trejus metus. Vandentiekis tebėra tolimos ateities vizija. Kita neatsiejama Chužyro dalis – laisvai visur  vaikštančios karvės, pačios parkeliaujančios namo, kad būtų pamelžtos, ir benamių šunų gaujos, keliančios nejaukumą. Mūsiškius stebino vietiniai žmonės, gyvenantys tokiomis sąlygomis ir nekeliantys jokių aukštų reikalavimų. Jiems įprasta po darbo susėsti prie namo, parūkyti, pagliaudyti saulėgrąžų, neskubant pasikalbėti apie šį bei tą, tarsi jų gyvenime nebūtų problemų. Miestelio namai mediniai – tiek seni, tiek nauji. Kiekvieną jų juosia tvora. Pasirodo, taip daroma ne norint atsiriboti nuo kaimynų, o dėl ypač stiprių vėjų.
Kiekvienas pašnekovas nedvejodamas tvirtino, kad kelionė buvo ilga ir sunki dėl patirtų antisanitarinių sąlygų, dėl įvairių festivalio organizavimo nesklandumų. Tačiau pamatytas Baikalo gamtos grožis tarsi magiška galia priverčia kitaip pažvelgti į praeitį, kitaip įkainoti pagrindines dabarties vertybes.
Nijolė Keturkaitė, Jonavos rajono laikraštis "Naujienos"

Previous Post
About Jonava Municipality theatre
Next Post
Jonavos teatras XX-ajame tarptautiniame kartų teatrų festivalyje