K. Binkis "Kai atsarga daro gėdą"

Premjera 1991-03-15

Režisierius Jonas Andriulevičius
Dailininkė Rasita Sanikovaitė

K. Binkio komedija režisieriaus J. Andriulevičiaus pastatyme virto tragifarsu. Pasak paties režisieriaus, vadinusiu komediją „spektakliu spektaklyje“, tai „politinis marazmas. Ir ne tik politinis. Tai – visa, kas dedasi mūsų gyvenime, kokie mes esame kasdienybėje. Tai tik žvilgtelėjimas iš šono į mus pačius...“
Pasak režisieriaus, tai eksperimentinis spektaklis, grįstas noru prabilti į publiką kitokia kalba,  noru šokiruoti žiūrovą. Režisierius aistringai, su jaunatvišku maksimalizmu kviesdamas pabusti, klausia: ar gyvename tam, kad kauptume atsargas? Materialias,  dvasines, emocines, socialines ir t.t., tokiu būdu sujaukdami savo dvasinį pasaulį, kaupdami šiukšlyną...  Prarasdami žmogiškumą tampame gyviais.
Tuščia erdvė, scenoje viešai rodomi užkulisiai, apšvietimo technika - aktoriui nepalikta erdvės pasislėpti. Norėta  išryškinti socialinio ir moralinio išsilaisvinimo idėją, pakelti žiūrovus iš sustingimo. Šviesa ir tamsa, sulėtinti ir pagreitinti ritmai, buitis ir groteskas - visa tai šiame spektaklyje parodo žmogų vienu metu iš visų pusių.

Abramickė – Eduardas Bružas
Elžbieta – Marcelė Bružienė
Putpelienė – Vitalija Kraujelienė
Krimslienė – Bronė Zubrickaitė
Tarnaitė – Eugenija Kovalčiuk

 

Previous Post
P. Vaičiūnas „Prisikėlimas“
Next Post
B. Sruoga "Uošvė"